Vištyčio regioninis parkas savo gamtovaizdžiu yra toks skirtingas nuo likusios Suvalkijos, kad atsidūrę jame, galite suabejoti, ar išties esate šiame lygumų, stiprios žemdirbystės regione. Mat šiame parke vyrauja aukštos kalvos, ošia daugybė mažų ir didelių miškų, telkšo nemažai ežerų. Žinoma, svarbiausias parko akcentas – didžiulis Vištyčio ežeras, skiriantis Lietuvą ir Rusijos Karaliaučiaus sritį. Šis ežeras tyvuliuoja gilioje įduboje, apsuptas įspūdingų, vienų aukščiausių Lietuvoje, kalvų. Ežeras gilus – beveik iki 50 m gylio, vanduo skaidrus, jame gausu žuvų.
Ne tik ežeras praturtina Vištyčio regioninį parką. Čia esantis kraštovaizdis išlikęs gana natūralus, jame daug senų miškų, nedidelių pelkučių. Palei Lietuvos-Lenkijos valstybinę sieną esantis miško plotas ypatingas: keletą dešimtmečiu tai buvo neliečiama teritorija, mat ji esti buvusioje Sovietų Sąjungos pasienio teritorijoje. Tad miškai per daugelį metų virto tikromis džiunglėmis, čia galima bent iš dalies pamatyti, kaip atrodė S. Daukanto aprašytos didingos senovės Lietuvos girios.