Į Gamtą

Puslapio pavyzdys

igamta — Wed, 14 Nov 2018 09:48:17 +0000

Tai yra puslapio pavyzdys. Puslapis šiek tiek skiriasi nuo įrašo, nes išlieka vienoje vietoje ir daugelyje temų rodomas meniu juostoje. Dažniausiai pirmasis puslapis yra „Apie“, kuriame tinklaraščio autoriai gali prisistatyti savo skaitytojams. Šis puslapis gali atrodyti taip:

Sveiki! Aš dirbu kurjeriu, o laisvu laiku bandau tapti aktoriumi, ir rašau šį tinklaraštį. Gyvenu Vilniuje, turiu šunį, vardu Reksas, ir mėgstu gerti sultis.

…arba štai taip:

UAB „Pavyzdinė įmonė“ buvo įkurta 1971-iais metais ir nuo to laiko gamina įvairaus tipo lazerius. „Pavyzdinė įmonė“ įsikūrusi Kaune, joje dirba apie 200 fizikos specialistų.

Kadangi esate naujas(-a) WordPress vartotojas(-a), apsilankykite savo administravimo sąsajoje, ištrinkite šį puslapį ir susikurkite naujų su savo turiniu. Mėgaukitės!

Privatumo politika

igamta — Wed, 14 Nov 2018 09:48:17 +0000

Kas mes esame

Mūsų tinklalapio adresas yra: http://igamta.lt

Kokius asmeninius duomenis mes renkame ir kodėl tai darome

Komentarai

Kai lankytojai rašo komentarus tinklalapyje, mes renkame duomenis, matomus komentaro paskelbimo formoje, o taip pat lankytojo IP adresą bei naršyklės vartotojo įrašą, kad apsisaugotume nuo brukalų.

Iš Jūsų el.pašto adreso gali būti sugeneruotas anonimizuotas duomenų įrašas (angl. hash) ir pateiktas Gravatar paslaugos teikėjui, norint patikrinti, ar Jūs naudojatės šia paslauga. Gravatar privatumo politika pateikiama čia: https://automattic.com/privacy/. Patvirtinus Jūsų komentarą, Jūsų profilio nuotrauka yra matoma viešai šalia Jūsų komentaro.

Failai

Jei įkeliate nuotraukas į tinklalapį, turėtumėte vengti įkelti jas su išsaugotais vietovės duomenimis (EXIF GPS). Tinklalapio lankytojai gali parsisiųsti nuotraukas iš tinklalapio ir iš jų išgauti vietovės duomenis.

Kontaktų formos

Slapukai (cookies)

Kai Jūs rašote komentarą šiame tinklalapyje, Jūs galite pasirinkti, ar norite, kad Jūsų vardas, el.paštas ir tinklalapis būtų išsaugotas slapukuose. Taip daroma Jūsų patogumui, kad Jums nereikėtų šių duomenų suvedinėti iš naujo, kiekvieną kartą kai komentuojate. Šie slapukai saugomi vienerius metus.

Jei Jūs turite paskyrą ir prisijungiate mūsų tinklalapyje, mes sukuriame laikiną slapuką, kuriame įrašoma, ar Jūsų naršyklė priima slapukus. Šis slapukas nesaugo jokios asmeninės informacijos ir yra ištrinamas kai uždarote savo naršyklę.

Kai Jūs prisijungiate, mes taip pat sukuriame kelis slapukus, kuriuose saugoma Jūsų prisijungimo informacija ir Jūsų ekrano rodymo pasirinkimai. Prisijungimo slapukai galioja 2 dienas, o ekrano nustatymų - vienerius metus. Jei Jūs pažymite pasirinkimą "Prisiminti mane", Jūsų prisijungimo slapukas galios 2 savaites. Kai atsijungiate iš savo paskyros, prisijungimo slapukai ištrinami.

Jei redaguojate ar paskelbiate įrašą, Jūsų naršyklėje išsaugomas papildomas slapukas. Šis slapukas nesaugo asmeninių duomenų, tačiau išsaugo įrašo, kurį ką tik redagavote ar paskelbėti, ID. Šis slapukas baigia galioti po 1 dienos.

Iš kitų tinklalapių įkeltas turinys

Šiame tinklalapyje gali būti iš kitų tinklalapio įkelto turinio (pavyzdžiui, video, paveikslėliai, tekstas ir pan.). Tokio įkelto turinio peržiūra ir veiksmai su juo šiame tinklalapyje prilygsta apsilankymui tuose tinklalapiuose, iš kurių turinys yra įkeltas.

Šie tinklalapiai gali rinkti duomenis apie Jus, naudoti slapukus (cookies), trečiųjų šalių sekimo paslaugas ir stebėti Jūsų veiksmus su įkeltu turiniu, įskaitant ir tuos atvejus, kai turite paskyrą ir esate prisijungęs prie minėtų tinklalapių.

Statistika

Su kuo mes dalinamės Jūsų duomenimis

Kaip ilgai mes saugome Jūsų duomenis

Jei parašote komentarą, jo tekstas ir metaduomenys yra saugomi neribotą laiką. Taip daroma todėl, kad galėtume atpažinti ir patvirtinti ateities komentarus automatiškai, vietoje administratoriaus patvirtinimo.

Kai užsiregistruojate mūsų tinklalapyje ir tampate vartotoju, mes saugome visus Jūsų asmeninius duomenis, kuriuos Jūs pateikiate savo paskyroje. Kiekvienas vartotojas gali matyti, redaguoti ir ištrinti savo asmeninius duomenis bet kuriuo metu (išskyrus vartotojo vardą). Tinklalapio administratoriai tai pat gali matyti ir redaguoti šiuos duomenis.

Jūsų teisės

Jei Jūs turite paskyrą šiame tinklalapyje, arba kada nors rašėte čia komentarą, galite reikalauti gauti duomenų eksporto failą su visais asmeniniais duomenimis, kuriuos mes turime apie Jus, įskaitant ir tuos, kuriuos pats mums pateikėte. Jūs taip pat galite reikalauti, kad mes ištrintume visus mūsų turimus Jūsų asmeninius duomenis. Šie abu reikalavimai negalioja duomenims, kuriuos mes privalome išsaugoti pagal įstatymą administraciniams, teisiniams ar saugumo tikslams.

Kur mes siunčiame Jūsų duomenis

Lankytojų komentarai gali būti tikrinami naudojant automatinę brukalų paieškos paslaugą.

Kontaktinė informacija

Papildoma informacija

Kaip mes saugome Jūsų duomenis

Kokias duomenų apsaugos procedūras mes naudojame

Iš kokių trečiųjų šalių mes gauname duomenis

Kokius automatinius sprendimus ir/ar profiliavimą mes atliekame naudodami Jūsų duomenis

Reguliuojamų veiklos sričių informacija

Pradžia

igamta — Wed, 14 Nov 2018 11:30:38 +0000

igamta — Wed, 14 Nov 2018 11:30:39 +0000

Logo

igamta — Wed, 14 Nov 2018 16:19:28 +0000

generatepress

igamta — Wed, 14 Nov 2018 16:18:16 +0000

.site-logo img { width: auto; height: 120px; } #mapid { height: 180px; }

Asvejos regioninis parkas

igamta — Mon, 19 Nov 2018 12:15:27 +0000

Asvejos regioninis parkas supa ilgiausią Lietuvos ežerą - Asveją (Dubingių), kuris lyg upė vingiuoja tarp kalvų daugiau nei 20 kilometrų! Nors ežeras tik maždaug 0,5-1 km pločio, jis labai gilus - iki 50 m gylio. Asveją supantis kraštovaizdis labai vaizdingas: čia daugybė mažesnių ežerų, senų girių, teka sraunios upės, telkšo sunkiai išbrendamos pelkės. Ant Asvejos ežero kranto įsikūręs jaukus Dubingių miestelis, iš kurios per ežerą nutiestas tiltas.

Aukštaitijos nacionalinis parkas

igamta — Mon, 19 Nov 2018 12:18:05 +0000

Seniausias Lietuvos Aukštaitijos nacionalinis parkas įkurtas turbūt vaizdingiausiame šalies regione – Rytų Aukštaitijoje. Šimtai ežerų, sraunios upės, įspūdingos kalvos, gūdžios girios ir tarp jų išsibarstę senoviniai kaimai – nebe reikalo prieš kelis dešimtmečius šis kraštas buvo pramintas Lietuvos Šveicarija. Išties, Aukštaitijos nacionaliniame parke galima pamatyti, kaip nuo senų senovės puikiai derėjo lietuvių ūkininkavimas ir natūrali gamta. Šios dermės rezultatas – įspūdingas gamtos ir žmogaus suformuotas kraštovaizdis.

Aukštadvario regioninis parkas

igamta — Mon, 19 Nov 2018 12:19:55 +0000

Aukštadvario regioninis parkas - vienas vaizdingiausių kampelių Lietuvoje. Čia daugybė stačių kalvų, gilių slėnių, daubų su juose telkšančiais nuostabiais ežerais, teka sraunios skaidriavandenės upės, ošia seni miškai ir mažyčiai miškeliai. Parkas įsikūręs tarp dviejų didžiausių Lietuvos miestų, todėl yra lengvai pasiekiamas, ir čia esti nemažai vasarnamių (žinoma - daug ir nelegalių). Vienas žymiausių parko objektų - Velnio duobė - gili (daugiau nei 30 m gylio) įduba, kurios kilmė vis dar nėra iki galo paaiškinta. Taip pat už keleto kilometrų yra kiek seklesnė Strėvos įgriuva. Parke nemažai vertingų miškų, iš kurių išsiskiria Mergiškių kalvų miškas, paskelbtas rezervatu. Aukštadvario regioniniame parke stūkso aukščiausia Dzūkų aukštumos kalva - Gedanonių kalnas, nuo kurio atsiveria įspūdingi toliai į vakarų ir pietvakarių pusę. Parke tekanti Verknės upė labai mėgstama baidarininkų. Parke daugiau nei 70 ežerų, iš jų vienas gražiausių - tarp miškais apaugusių kalbų telkšantis Spindžiaus ežeras, kurio vanduo turi žalsvą atspalvį. Parke savo tėkmę pradeda dvi sraunios upės - Verknė ir Strėva.

Žuvinto biosferos rezervatas

igamta — Mon, 19 Nov 2018 12:21:31 +0000

Žuvintas yra seniausias rezervatas Lietuvoje, dar 1937 metais įkurtas legendinio gamtininko Tado Ivanausko iniciatyva. Tai bene labiausiai nuo įkūrimo pasikeitusi saugoma teritorija, puikiai įrodanti, jog gamtoje viskas nuolat keičiasi, ir dažniausiai keičiasi neprognozuojamai, arba ne taip, kaip žmogus norėtų. Žuvintas – tai prarastoji paukščių karalystė, pelkėtas ežeras, su gausybe plaukiojančių salų salelių. Ežeras apsuptas didžiulių pelkynų, vadinamų Žuvinto paliomis. Tai didžiausia pelkė Lietuvoje. Žuvintas – tai merdintis ežeras, kuriame vanduo pamažu užleidžia vietą pelkei. Žuvintas – tai ilgiausią ir įdomiausią gamtosaugos istoriją turinti vietovė Lietuvoje. Čia dirbo žymiausi Lietuvos gamtininkai, apie Žuvintą prirašytą daugybė knygų, straipsnių. Iki palyginti nesenų laikų tai buvo žymiausia saugoma teritorija Lietuvoje. Šiuo metu tai vienintelis biosferos rezervatas šalyje. Biosferos rezervatai – tai ...

Tado Ivanausko rezervatas

Žuvinto ežerą ir jo paukščių gausybę Tarpukario Nepriklausomybės pradžioje atradęs profesorius Ivanauskas buvo sužavėtas. Išties, tuo metu ežere ir aplinkiniuose pelkynuose buvo tikra paukščių karalystė. Čia gyveno daugybė paukščių rūšių, kurios kitur jau buvo retos. Būtent čia pradėjo kurtis gulbės nebylės (jos buvo seniai išnykusios Lietuvoje), iš čia jos paplito po visą Lietuvą, ir dabar tai jau įprastas mūsų paukštis. Jam iškart kilo mintis, jog ežeras būtų puiku vieta rezervatui. Nors šį sumanymą įgyvendinti pavyko tik 1937 metais, Žuvintas visu Tarpukario laikotarpiu buvo svarbi mokslinių ekspedicijų vieta, čia praktikas atlikdavo vienintelio tuometėje Lietuvoje universiteto studentai. Įkūrus rezervatą, jį saugoti buvo paskirtas Teofilis Zubavičius, savamokslis gamtininkas iš Pasvalio krašto, vienas iš daugybės Tado Ivanausko išugdytų gamtos mylėtojų tuometėje Lietuvoje. T. Zubavičiaus atsidavimas, pasiaukojimas saugant ir tiriant pirmąjį Lietuvos rezervatą verti atskiro ir labai ilgo pasakojimo. Vos iš armijos atvykęs jaunuolis savo kailiu pajuto vietinių gyventojų priešiškumą bet kokiems draudimams prie jų esančiame Žuvinte. Gamtos apsauga tuometėje provincijoje buvo negirdėtas ir visiškai nelauktas, neprašytas dalykas. Kiaušiniauti, medžioti, žvejoti, šienauti, ganyti nuo seno įpratę gyventojai, švelniai tariant, nepuolė atsisakyti savo gyvenimo būdo dėl iš nežinia kur nuleisto rezervato. Praėjo ilgi dešimtmečiai, ir vietiniai gyventojai priprato prie rezervato taisyklių, tačiau nesutarimų neišvengiama iki šiol, ką jau kalbėti apie nuolat reiškiamą nepasitenkinimą rezervato tvarka, jo darbuotojais.

Žuvinto dabartis

Nors Žuvinto rezervato tikslas buvo išsaugoti turtingą šio ežero ir jo apylinkių gyvūniją, ypač paukščius, per keletą dešimtmečių šis tikslas, deja nebuvo pasiektas. Paukščių gausa ir įvairovė smarkiai sumažėjo, ir kadaise Žuvintui tekusią paukščių rojaus, karalystės garbę jau senokai perėmusi Nemuno delta. To priežastys įvairios ir, matyt, ne iki galo suprastos. Įtakos turėjo ir dėl rezervato statuso sustojusi ekstensyvi ūkinė veikla ežere ir jo pakrantėse, ir sovietmečiu vykdyta didžiulio masto melioracija aplink rezervatą, tarša, intesyvus tręšimas aplinkiniuose laukuose, ir natūralus ežero apaugimas. Trumpai tariant, Žuvinto ežeras merdi, jis virsta pelke. Ir nors pastarųjų metų gamtotvarkos darbai siekia sulėtinti šį procesą, vargu ar kada nors Žuvintas susigrąžins paukščių karalystės vardą.

IGAMTA

igamta — Sun, 23 Dec 2018 17:36:45 +0000

Kuršių nerijos nacionalinis parkas

igamta — Mon, 03 Dec 2018 11:29:28 +0000

Kuršių nerija – bene žinomiausias, labiausiai branginamas mūsų šalies kampelis. Įtrauktas į UNESCO Paveldo sąrašą, šis siauras smėlio pusiasalis tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių unikalus savo gamta, istorija, žmogaus ir smėlio kovos istorija. Didžiulės smėlio kopos, senosios žvejų gyvenvietės, kalninių pušaičių miškai, įspūdingi vaizdai, atsiveriantys nuo aukštesnių vietų. Tai išskirtinis mūsų šalies regionas, kurio svarbą rodo ir karšti ginčai, kylantys dėl kiekvieno su Kuršių nerija susijusio sprendimo – pradedant mokesčiais už patekimą į Nacionalinį parką, baigiant tilto per Klaipėdos sąsiaurį statyba.

Dzūkijos nacionalinis parkas

igamta — Mon, 03 Dec 2018 11:30:50 +0000

Didžiausias nacionalinis parkas (kartu ir didžiausia saugoma teritorija Lietuvoje) įkurtas smėlingoje, pušynais apaugusioje Dzūkijoje. Parke yra daugybė smėlio kopų – žinoma, apaugusių miškais. Dzūkijos nacionalinis parkas saugo maždaug trečdalį didžiausios Lietuvoje Dainavos girios. Parką raižo įvairiausios upės ir upeliai – Nemunas, Merkys, Ūla, Grūda, Skroblus ir kiti. Vanduo daugumoje jų švarus ir puikiai tinka plaukioti baidarėmis. Merkinės piliakalnis ir nuo jo atsiveriantys nepakartojami Nemuno ir Merkio santakos vaizdas yra viena iš įspūdingiausių mūsų šalies vietų. Girios glūdumoje slypinčiuose Marcinkonių, Zervynų, Pūvočių ir kituose kaimuose ilgiausiai išliko senieji dzūkų papročiai, čia ir dabar galima pamatyti daugybę prieš daugiau nei šimtmetį statytų sodybų.

Metelių regioninis parkas

igamta — Mon, 03 Dec 2018 11:33:05 +0000

Metelių regioninis parkas pirmiausia išsiskiria tuo, kad niekur Lietuvoje nėra kelių tokių didžiulių vandens telkinių taip arti vienas kito. Dusia, Metelys ir Obelija - šie trys Dzūkijos ežerai yra vertingiausia, įspūdingiausia Metelių regioninio parko dalis. Juose gausu ne tik žuvų, bet perinčių bei migruojančių paukščių. Švarus ežerų vanduo puikiai tinka maudynėms. Dusios ežeras - vienas skaidriausių Lietuvoje: dugnas matyti ir daugiau 5 m gylyje! Įspūdingas ir šiuos vandenis supantis kraštovaizdis - daugybė kalvų, nedidelių pelkučių, miškų. Šio parko miškuose esančiose balose gyvena vienas įdomiausių Lietuvos gyvūnų - balinis vėžlys. Jo populiacija Metelių regioniniame parke yra pati gyvybingiausia mūsų šalyje.

Map

igamta — Fri, 25 Jan 2019 15:58:11 +0000

[leaflet-map address="kaunas"]

Čepkelių rezervatas

igamta — Mon, 03 Dec 2018 11:34:02 +0000

Didžiausias Lietuvoje natūralios, laukinės gamtos plotas Čepkelių rezervatas saugo didžiausioje Lietuvos girioje plytintį paslaptingąjį Čepkelių raistą. Prie Baltarusijos sienos esantys Čepkeliai yra bene didžiausia natūrali pelkė mūsų šalyje. Joje dažnai klampodavo ir legendinis gamtininkas Tadas Ivanauskas, o šiuo metu aplankyti pelkę gali kiekvienas norintis.

Neries regioninis parkas

igamta — Mon, 03 Dec 2018 11:35:16 +0000

Vos ištekėjusi iš Vilniaus miesto, Neris panyra į gilų miškingą slėnį, raizgosi sudėtingomis kilpomis, upėje atsiranda nemažai slenksčių (rėvų), į ją įteka nemažai tarsi kriokliai srūvančių upelių. Visa tai galima pamatyti Neries regioniniame parke. Jame yra ir vienas didžiausių Lietuvoje Dūkštų ąžuolynas, kuriame bent iš dalies galima pajusti senovės girių didybę.

Kauno marių regioninis parkas

igamta — Mon, 03 Dec 2018 11:36:09 +0000

1959 metais atsiradusios Kauno marios yra didžiausias vidaus vandens telkinys Lietuvoje. Nors užtvindant Nemuno slėnį buvo prarasta daug vertingų gamtos ir kultūros vertybių, tačiau kartu susidarė sąlygos naujiems gamtos kompleksams susidaryti ir vystytis. Šiuo metu Kauno marios yra mėgstama kauniečių poilsio ir pramogų vieta, traukianti žmones tiek žiemą, tiek vasarą. Marių pakrantės yra ypač vaizdingos, apaugusios puikiais miškais, yra daugybė skardžių. Šalia marių yra garsusis Pažaislio vienuolynas, Rumšiškių liaudies buities muziejus, Arlaviškių kadagynas.

Nemuno kilpų regioninis parkas

igamta — Mon, 03 Dec 2018 11:37:14 +0000

Įspūdingiausia Nemuno atkarpa, kurioje mūsų didžioji upė palyginti nedideliame plote nuvingiuoja net 60 km. Čia gausybė aukštų šlaitų, atodangų, nuo kurių atsiveria nuostabūs vaizdai. Į Nemuną teka nemažai natūralių, laukinių upelių, kurių gilūs slėniai beveik nepaliesti žmogaus. Punios kilpos juosiamas Punios šilas yra viena paskutinių Lietuvos sengirių. Nemuno kilpų regioniniame parke augančios pušys, eglės ir maumedžiai yra Lietuvos aukščio rekordininkai.

Viešvilės gamtinis rezervatas

igamta — Mon, 03 Dec 2018 11:39:05 +0000

Viešvilės rezervatas įsikūręs girių apsuptyje, aplinkui žmogaus nepaliestą Viešvilės upelio slėnį ir jo ištakas slepiančias pelkes. Palyginus su kitais mūsų rezervatais, Viešvilės rezervate yra ne tiek daug pelkių, daugiau miškų, teka laukinis Viešvilės upelis. Didžiulę Viešvilės rezervato dalį užima Artosios pelkė. Tai žmogaus rankos beveik nepaliesta aukštapelkė, kurioje dar galima sutikti ypač retų, tundrai būdingų paukščių - dirvinių sėjikų. Iš šios pelkės išteka Viešvilės upelis. Pradžioje jis beveik nematoma, jo vaga slepiasi pelkynuose. Tačiau ištrūkęs iš pelkės, upelis vingiuoja per Karšuvos girią, jį supa miškais apaugusios kopos. Kopų ypač daug šalia rezervato esančiame Kaskalnio draustinyje. Kai kuriose vietose upelis patvenktas bebrų, pakrantėse yra išlikę natūralių pievų. Viešvilės rezervatas buvo įkurtas palyginti neseniai, 1991 m., o iki tol rezervate esančiuose miškuose buvo intensyviai ūkininkaujama. Todėl šis rezervatas tapo puikia gamtine laboratorija, kurioje galima stebėti, kaip bėgant metams gamta grįžta prie natūralaus ritmo. Vienas įdomiausių rezervato objektų - kurtinių veislynas. Dar 19-ajame amžiuje šis didžiulis senųjų girių paukštis buvo įprastas Karšuvos girioje, tačiau vėliau išnyko beveik visoje Lietuvoje, išskyrus didžiąsias girias pietryčiuose. Prieš keletą metų buvo pradėta programa grąžinti kurtinius į jų senuosius namus - Karšuvos girią. Viešvilės rezervatas yra puiki vieta - pačiame girios viduryje esantis nuošalus, saugomas kampelis, kuriame gausu pelkių, pušynų.

Kaskalnio geomorfologinis draustinis

igamta — Mon, 03 Dec 2018 11:40:02 +0000

Kaskalnio geomorfologinis draustinis Jurbarko rajone skirtas išsaugoti žemyninių parabolinių kopų ruožą Karšuvos girioje. Šiame draustinyje esančios kopos yra vienos įspūdingiausių ir aukščiausių Lietuvoje. Parabolinės kopos - tai pasagos formos, lenktos supustyto smėlio kalvos, kurių ragai atsukti į vakarų pusę, pagal vyraujančių vėjų kryptį. Jos buvo supustytos poledynmečiu, kuomet tik atsitraukus ledynui, klimatas dar buvo per šaltas augalijai, kuri vėliau sutvirtino kopas. Kaskalnio draustinis yra netoli Viešvilės gamtinio rezervato.

Žagarės regioninis parkas

igamta — Mon, 03 Dec 2018 11:41:23 +0000

Pačiame šiauriniame Lietuvos krašte esantis Žagarės regioninis parkas gausus tiek kultūros, tiek gamtos vertybėmis. Žagarės miestelis - labai seną istoriją mininti gyvenvietė. Čia esantis puikiai restauruotas dvaras kviečia lankytojus pasivaikščioti jame esančiame muziejuje. Dvaro teritorijoje yra daugiau įspūdingų pastatų, parke ošia medžiai senoliai. Žagarės miestelio pakraštyje nutįsusi ilga, pušynais apaugusi kalva - Žagarės ozas. Šiam lygumų kraštui toks kraštovaizdis visai nebūdingas, tačiau už ozą galima dėkoti prieš kelis tūkstantmečius čia slinkusiam ledynui. Nuo ozo viršūnės atsiveria puikūs apylinkių vaizdai - matyti Žagarės miestelis, netoliese esantis tvenkinys, upės, pelkynai.

Nevėžio kraštovaizdžio draustinis

igamta — Mon, 03 Dec 2018 11:42:27 +0000

Nevėžio kraštovaizdžio draustinis apima Nevėžio žemupio slėnį. Čia upė daro daugybę kilpų, jos tėkmė labai lėta. Kiekvieną pavasarį Nevėžis plačiai išsilieja, vanduo apsemia apatinę slėnio dalį. Draustinyje esantis upės slėnis gilus, stačiais šlaitais, mat būtent čia ji kerta paskutiniojo ledyno sustumtą Vilkijos-Čekiškės kalvagūbrį. Draustinyje nemažai į Nevėžį įtekančių nedidelių upelių: Lieda, Sausinė, Upytė, Bajoriškė, Akmeninis ir kiti. Statūs šių upelių ir Nevėžio šlaitai apaugę brandžiais, mišriais miškais, kuriuose daugybė paukščių, retųjų augalų. Nevėžio užliejamose pievose taip pat gausu retųjų augalų, čia esančiose senvagėse, juos supančiose tankiose "džiunglėse" prieglobstį randa daugybė kitų gyvūnų.

Vištyčio regioninis parkas

igamta — Mon, 03 Dec 2018 11:43:59 +0000

Vištyčio regioninis parkas savo gamtovaizdžiu yra toks skirtingas nuo likusios Suvalkijos, kad atsidūrę jame, galite suabejoti, ar išties esate šiame lygumų, stiprios žemdirbystės regione. Mat šiame parke vyrauja aukštos kalvos, ošia daugybė mažų ir didelių miškų, telkšo nemažai ežerų. Žinoma, svarbiausias parko akcentas - didžiulis Vištyčio ežeras, skiriantis Lietuvą ir Rusijos Karaliaučiaus sritį. Šis ežeras tyvuliuoja gilioje įduboje, apsuptas įspūdingų, vienų aukščiausių Lietuvoje, kalvų. Ežeras gilus - beveik iki 50 m gylio, vanduo skaidrus, jame gausu žuvų. Ne tik ežeras praturtina Vištyčio regioninį parką. Čia esantis kraštovaizdis išlikęs gana natūralus, jame daug senų miškų, nedidelių pelkučių. Palei Lietuvos-Lenkijos valstybinę sieną esantis miško plotas ypatingas: keletą dešimtmečiu tai buvo neliečiama teritorija, mat ji esti buvusioje Sovietų Sąjungos pasienio teritorijoje. Tad miškai per daugelį metų virto tikromis džiunglėmis, čia galima bent iš dalies pamatyti, kaip atrodė S. Daukanto aprašytos didingos senovės Lietuvos girios.

Dubravos rezervatinė apyrubė

igamta — Mon, 03 Dec 2018 11:45:29 +0000

Netoli Kauno miesto, Dubravos miškų viduryje plyti nedidelis natūralios gamtos kampelis - Dubravos rezervatinė apyrubė. Nors oficialiai rezervato statusas šiai vietovei suteiktas tik 1994 m., miškai čia neliečiami jau nuo 1968 m.! Apyrubės plotas - tik 120 ha, didesniąją dalį užima mišrūs miškai, maždaug ketvirtadalį ploto - aukštapelkė. Būtent ši Dubravos aukštapelkė yra gerai žinoma daugeliui kauniečių, nes per ją veda medinis lentų takas, tad pelkė jau tapo populiari išvykų, fotosesijų vieta. Tačiau ne mažiau įspūdingas ir aplinkui esantis, keletą dešimtmečių neliestas miškas. Čia daugybė senų pušų, eglių, drebulių, kelią pastoja virtuoliai, išvartos. Daug ir dar stovinčių, bet jau nebegyvų medžių - sausuolių. Žuvusių medžių vietose į viršų stiebiasi naujoji medyno karta. Nedaug Lietuvoje yra vietų, kur galima bent iš dalies pamatyti, kaip atrodė natūralios Lietuvos girios prieš kelis šimtus metų. Dubravos rezervatinė apyrubė yra būtent viena iš tų vietų.

Žemaitijos nacionalinis parkas

igamta — Mon, 03 Dec 2018 11:46:13 +0000

Pačioje Žemaitijos širdyje, aplink gražiausią jos ežerą - Platelius - įsikūręs Žemaitijos nacionalinis parkas. Nors žinomiausias šio parko objektas yra būtent Platelių ežeras, parke gausybė ir kitų įspūdingų vietų. Čia ir senoviniai žemaičių miesteliai, kaimai bei viensėdžiai, kalvotas, natūralus kraštovaizdis su įspūdingomis panoramomis, senosios girios, pilnos paslaptingų raistų. Parkas garsus ir savo Šaltojo karo muziejumi, įrengtu buvusioje raketų šachtoje.

Kernavo telmologinis draustinis

igamta — Mon, 03 Dec 2018 11:47:19 +0000

Kernavo telmologinis draustinis apima stambų pelkių kompleksą Rūdninkų girios viduryje. Draustinyje telkšo apvalios formos seklus Kernavo ežeras, iš kurio išteka Kernavės upelis, nešantis savo vandenis į Visinčią. Ežerą praktiškai iš visų pusių supa pelkės. Didžiausia pelkės dalis (aukštapelkė) plyti vakarinėje draustinio dalyje, tarp Kernavo ežero ir Rūdninkų karinio poligono teritorijos. Pačiame vakariniame pelkės pakraštyje, netoli poligono, yra nuostabaus grožio Šulnio ežeras, kurio vingiuotos pakrantės, supamos pelkinio pušyno, yra viena vaizdingiausių šio vertingo gamtos kampelio vietų.

Trakų istorinis nacionalinis parkas

igamta — Mon, 03 Dec 2018 11:48:20 +0000

Trakų istorinis nacionalinis parkas yra vienintelis tokio tipo mūsų šalyje. Jo istorinės, kultūrinės vertybės yra itin svarbios - čia buvusi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rezidencija, parke daugybė piliakalnių. Žinomiausias ir įspūdingiausias parko objektas - Trakų salos pilis, esanti vienoje iš Galvės ežero salų. Trakų istorinio nacionalinio parko gamtinės vertybės taip pat mažai nusileidžia kultūrinėms. Šio krašto kraštovaizdis - bene mažiausiai paliestas melioracijos vajaus, vykusio sovietmečiu. Čia ir dabar daugybė įvairaus dydžio pelkučių, natūralia vaga tekančių, neištiesintų upelių. Kitaip tariant, kraštovaizdis, lyginant su likusia Lietuva, pasikeitęs mažiausiai nuo LDK laikų!

Romainių ąžuolyno botaninis-zoologinis draustinis

igamta — Mon, 03 Dec 2018 11:49:43 +0000

Kauno miestas ir apylinkės labai turtingi senų, lapuočių miškų - tai yra likučiai senovėje ošusių neįžengiamų Vidurio Lietuvos girių. Nors daugiausiai žinomi Kauno Ąžuolynas ir Aukštųjų Šančių Ąžuolynas, miesto pakraštyje, tarp Romainių ir Kaniūkų, auga ne mažiau įspūdingas ąžuolynas. Jam išsaugoti įsteigtas Romainių ąžuolyno botaninis-zoologinis draustinis. Įdomu tai, kad ąžuolyne nemažai ir senų pušų, kitų medžių, senas miškas auga ir stačiuose Nemuno slėnio šlaituose, kuriuose gausų siaurų slėniukų - griovų. Draustinio tikslas - "išsaugoti Romainių ąžuolyno ekosistemą, ypač siekiant išsaugoti niūriaspalvio auksavabalio (Osmoderma eremita), aštuoniataškio auksavabalio (Gnorimus variabilis), marmurinio auksavabalio (Liocola lugubris), ąžuolinio skaptuko (Xestobium rufovillosum), pūzrinio skydvabalio (Ostoma ferruginea) populiacijas, taip pat Europos Bendrijos svarbos natūralią 9180 griovų ir šlaitų miškų buveinę, užtikrinti palankią saugomų rūšių ir natūralios buveinės apsaugos būklę." Iš minėtų rūšių ypač retas ir vertingas niūriaspalvis auksavabalis, sutinkamas tik brandžiuose miškuose, kuriuose yra džiūstanių ąžuolų. Pastaraisiais dešimtmečiais Romainių ąžuolynas, kaip ir kiti Kauno miesto pakraščių ir priemiesčių miškai vis labiau jaučia didėjantį (sub-)urbanizacijos spaudimą. Plečiasi gyvenamųjų namų kvartalai, neretai nauji sklypai įsiterpia, atsikanda ir miško žemės. Iki tol buvusių Paradoksas - tai, dėl ko vakariniai Kauno priemiesčiai yra bene patys patraukliausi naujakuriams - gausu žalumos, miškai, besikaitaliojantys su nedidelėmis miško aikštelėmis, pievomis, - yra naikinama pačių naujakurių.

Reiskių tyro telmologinis draustinis

igamta — Mon, 03 Dec 2018 11:50:35 +0000

Reiskių tyro telmologinis draustinis apima pelkę ir ją supančius miškus. Tai bene įspūdingiausia, mažiausiai nuo žmogaus veiklos nukentėjusi didžioji pelkė Lietuvoje. Jos kraštovaizdis primena šiauriau Lietuvos esančias pelkes (Latvijoje, Estijoje) ar net pačią tundrą. Reiskių tyras yra Vakarų Žemaitijoje, netoli Rietavo, netoli kitos panašios pelkės - Aukštojo tyro. Nuo daugumos kitų Lietuvos pelkių (ir būtent, aukštapelkių) jis išsiskiria ežerokšnių (mažų pelkinių ežerėlių) gausa - čia yra net keli jų telkiniai. Taip pat pelkė vidurio link yra išgaubta - jos centras kelis metrus aukštesnis už pakraščius. Toks reljefas susiformuoja dėl netolygaus kimininių samanų augimo.

Aukštojo tyro telmologinis draustinis

igamta — Mon, 03 Dec 2018 11:51:57 +0000

Aukštojo tyro telmologinis draustinis saugo vieną iš įspūdingiausių ir geriausiai išsilaikusių aukštapelkių Žemaitijoje ir Lietuvoje. Kaip ir netoliese esantis Reiskių tyras, Aukštasis tyras išsiskiria savo ežerokšnių gausa, ir pelkės paviršiumi - aukštapelkės vidurys esti maždaug 6 metrais aukščiau nei pelkės pakraščiai - lagas. Aukštapelkės vaizdas primena Šiaurės Rusijoje ir Skandinavijoje plytinčia bemiškę lygumą - tundrą. Didžioji Aukštojo tyro dalis apaugusi retomis žemomis pušelėmis (kurioms, beje, gali būti daugiau nei 100 metų), telkšo daugybė nedidelių ežeriukų, vadinamų ežerokšniais. Tai viena iš didžiausių natūralių aukštapelkių Lietuvoje. Pelkėje gausu retų augalų ir gyvūnų. Aukštasis Tyras ypač išsiskiria dvejomis retųjų paukščių rūšimis - dirviniu sėjiku ir tikučiu. Šios rūšys Lietuvoje gyvena tik aukštapelkėse, tad per pastaruosius dešimtmečius tapo itin retos. Pelkę apžiūrėti galima iš apžvalgos bokštelio, esančio aukštapelkės šiaurės rytiniame pakraštyje. Šalia šio bokšto, į pelkę įsiterpusiame pusiasalyje, yra Pauškių piliakalnis, iš trijų pusių apsuptas pelkynų.

Panemunių regioninis parkas

igamta — Mon, 03 Dec 2018 11:52:42 +0000

Panemunių regioninis parkas - tai Lietuvos istorijoje labai svarbų vaidmenį suvaidinęs kraštovaizdis palei didžiausią mūsų upę Nemuną. Panemunės, Raudonės pilys, senieji Seredžiaus, Veliuonos, Kriūkų, Plokščių, Gelgaudiškio miesteliai ir juose esantys piliakalniai, dvarai, išsidėstę šalia Nemuno, mena valstybės praeitį, kovas su kryžiuočiais. Nemunas šiame parke labai platus, vandeningas, jame nemažai tai išnykstančių, tai atsirandančių smėlio salelių, pusiasalių. Į didžiąją upę srūva daugybė mažesnių upelių, kurių slėniai gilūs ir statūs tarsi kanjonai. Nemuno ir mažųjų intakų slėniai daugelyje vietų apaugę senais, įvairiarūšiais miškais, kuriuose daugybė įdomių gyvūnų ir augalų. Rudenį šie miškai nusidažo įvairiausiomis spalvomis, taip dar labiau pagyvindami šį įspūdingą kraštovaizdį.

Anykščių regioninis parkas

igamta — Mon, 03 Dec 2018 11:53:57 +0000

Anykščių regioninis parkas apima ne tik istorinį Anykščių miestą, tačiau ir vaizdingą Šventosios upės slėnį, salų kupiną Rubikių ežerą, kalvotą ir ežeringą kraštovaizdį, kuriame pilna gamtos ir kultūros vertybių. Puntukas ir Lajų takas - bene žinomiausi šio parko lankytini objektai, esantys visai greta vienas kito. Anykščių šilelis - Baranausko eilėse apdainuotas vaizdingas miškas, ošiantis Šventosios upės pakrantėse.