Viešvilės rezervatas įsikūręs girių apsuptyje, aplinkui žmogaus nepaliestą Viešvilės upelio slėnį ir jo ištakas slepiančias pelkes. Palyginus su kitais mūsų rezervatais, Viešvilės rezervate yra ne tiek daug pelkių, daugiau miškų, teka laukinis Viešvilės upelis.
Didžiulę Viešvilės rezervato dalį užima Artosios pelkė. Tai žmogaus rankos beveik nepaliesta aukštapelkė, kurioje dar galima sutikti ypač retų, tundrai būdingų paukščių – dirvinių sėjikų. Iš šios pelkės išteka Viešvilės upelis. Pradžioje jis beveik nematoma, jo vaga slepiasi pelkynuose. Tačiau ištrūkęs iš pelkės, upelis vingiuoja per Karšuvos girią, jį supa miškais apaugusios kopos. Kopų ypač daug šalia rezervato esančiame Kaskalnio draustinyje. Kai kuriose vietose upelis patvenktas bebrų, pakrantėse yra išlikę natūralių pievų.
Viešvilės rezervatas buvo įkurtas palyginti neseniai, 1991 m., o iki tol rezervate esančiuose miškuose buvo intensyviai ūkininkaujama. Todėl šis rezervatas tapo puikia gamtine laboratorija, kurioje galima stebėti, kaip bėgant metams gamta grįžta prie natūralaus ritmo.
Vienas įdomiausių rezervato objektų – kurtinių veislynas. Dar 19-ajame amžiuje šis didžiulis senųjų girių paukštis buvo įprastas Karšuvos girioje, tačiau vėliau išnyko beveik visoje Lietuvoje, išskyrus didžiąsias girias pietryčiuose. Prieš keletą metų buvo pradėta programa grąžinti kurtinius į jų senuosius namus – Karšuvos girią. Viešvilės rezervatas yra puiki vieta – pačiame girios viduryje esantis nuošalus, saugomas kampelis, kuriame gausu pelkių, pušynų.