Nevėžio kraštovaizdžio draustinis apima Nevėžio žemupio slėnį. Čia upė daro daugybę kilpų, jos tėkmė labai lėta. Kiekvieną pavasarį Nevėžis plačiai išsilieja, vanduo apsemia apatinę slėnio dalį. Draustinyje esantis upės slėnis gilus, stačiais šlaitais, mat būtent čia ji kerta paskutiniojo ledyno sustumtą Vilkijos-Čekiškės kalvagūbrį. Draustinyje nemažai į Nevėžį įtekančių nedidelių upelių: Lieda, Sausinė, Upytė, Bajoriškė, Akmeninis ir kiti. Statūs šių upelių ir Nevėžio šlaitai apaugę brandžiais, mišriais miškais, kuriuose daugybė paukščių, retųjų augalų. Nevėžio užliejamose pievose taip pat gausu retųjų augalų, čia esančiose senvagėse, juos supančiose tankiose „džiunglėse” prieglobstį randa daugybė kitų gyvūnų.
