Kauno miestas ir apylinkės labai turtingi senų, lapuočių miškų – tai yra likučiai senovėje ošusių neįžengiamų Vidurio Lietuvos girių. Nors daugiausiai žinomi Kauno Ąžuolynas ir Aukštųjų Šančių Ąžuolynas, miesto pakraštyje, tarp Romainių ir Kaniūkų, auga ne mažiau įspūdingas ąžuolynas. Jam išsaugoti įsteigtas Romainių ąžuolyno botaninis-zoologinis draustinis. Įdomu tai, kad ąžuolyne nemažai ir senų pušų, kitų medžių, senas miškas auga ir stačiuose Nemuno slėnio šlaituose, kuriuose gausų siaurų slėniukų – griovų.
Draustinio tikslas – „išsaugoti Romainių ąžuolyno ekosistemą, ypač siekiant išsaugoti niūriaspalvio auksavabalio (Osmoderma eremita), aštuoniataškio auksavabalio (Gnorimus variabilis), marmurinio auksavabalio (Liocola lugubris), ąžuolinio skaptuko (Xestobium rufovillosum), pūzrinio skydvabalio (Ostoma ferruginea) populiacijas, taip pat Europos Bendrijos svarbos natūralią 9180 griovų ir šlaitų miškų buveinę, užtikrinti palankią saugomų rūšių ir natūralios buveinės apsaugos būklę.”
Iš minėtų rūšių ypač retas ir vertingas niūriaspalvis auksavabalis, sutinkamas tik brandžiuose miškuose, kuriuose yra džiūstanių ąžuolų.
Pastaraisiais dešimtmečiais Romainių ąžuolynas, kaip ir kiti Kauno miesto pakraščių ir priemiesčių miškai vis labiau jaučia didėjantį (sub-)urbanizacijos spaudimą. Plečiasi gyvenamųjų namų kvartalai, neretai nauji sklypai įsiterpia, atsikanda ir miško žemės. Paradoksas – tai, dėl ko vakariniai Kauno priemiesčiai yra bene patys patraukliausi naujakuriams – gausu žalumos, miškai, besikaitaliojantys su nedidelėmis miško aikštelėmis, pievomis, – yra naikinama pačių naujakurių.