Balbieriškio miškas yra Pietų Lietuvoje, Nemuno vidurupio plynaukštėje, į vakarus nuo Balbieriškio miestelio. Nors miškas užima palyginti nedidelį plotą – tik 3500 ha, tačiau tai yra vienas vertingiausių miškų šalyje. Didelę dalį jo ploto užima Europoje saugomos buveinės: ypač daug ažuolynų-skroblynų miškų buveinių. Išties, keliaujant mišku, į akis krenta daugybė brandžių ąžuolų. Per Balbieriškio mišką teka keli upeliai, deja, jie sureguliuoti, o ir patys miškai nusausinti. Tačiau nemaža dalis Balbieriškio miško vis tik yra drėgnos augavietės, o pavasarį veitomis tampa sunkiai praeinamomis klampynėmis. Yra kelios nedidelės pelkutės – aukštapelkiniai raistai. Pietrytiniame miško kampe įkurtas Ąžuolų botaninis draustinis, skirtas išsaugoti brandžius ąžuolynus. Beveik visas miškas priskirtas Balbieriškio miško biosferos poligonui, kurio pagrindinis tikslas – išsaugoti gan reto Lietuvoje vidutinio margojo genio populiacijai.
